Birutė

Birutė (mirė 1382 m. arba apie 1389 m.) – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio antroji žmona, žymiausio Lietuvos valdovo Vytauto motina. Birutė yra kilusi iš Palangos, iš žemaičių bajorų giminės.

Jos dėdė iš tėvo pusės buvo žemaičių didžiūnas Vidmantas. 1349 m. ar anksčiau tapo Kęstučio žmona. Kęstučiui tuomet buvo apie 50 metų.

Istorikai ne kartą ginčijosi, kelinta žmona Kęstučiui buvo Birutė. Lietuvos metraštis teigia Vytautą buvus vyriausiuoju sūnumi, gimusiu iš kart po Birutės ir Kęstučio vedybų. Po to gimė dar penki jų vaikai.

Birutė turėjo sūnus:

Vytautas Didysis (1350–1430 m.)
Tautvilas (žuvo 1390 m.)
Žygimantas (1365–1440 m.)

Birutė turėjo šias dukteris:

Miklausė Marija (1375 m. ištekėjo į Tverę)
Ona Danutė (ištekėjo į Mozūriją)
Ringailė Elzbieta (1390 m. ištekėjo už Mozūrų kunigaikščio Henriko, o 1419 m. už Moldavijos kunigaikščio Aleksandro I Gerojo, mirė ne savo mirtimi 1433 m.)

1382 m. rengdamasis kovai su Jogaila, Kęstutis išsiuntė Birutę į Brastą. Tolesnis jos likimas nežinomas. Istoriniai šaltiniai mini dvi versijas: anot vienos ji buvo Jogailos nužudyta, anot kitos, po Kęstučio mirties dar gyveno ir mirė sava mirtimi. 1384 m. sutarties tarp Vokiečių ordino ir Vytauto įžangoje užfiksuota, kad Vytautas ordinui nusiskundęs, jog iš jo atimta tėviškė, o tėvas ir motina nužudyti.

Savo motinos žudiku Jogailą Vytautas vadina ir skunde prieš Jogailą ir Skirgailą, rašytame antro pabėgimo į Prūsiją metu (1390 m.). Šį faktą pakartojo ordino kronikininkas Vygandas Marburgietis: Jogaila Birutę prigirdęs.

Priešingai teigė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės delegacija, atremdama Vokiečių ordino atstovų kaltinimus Jogailai Konstanco bažnytiniame susirinkime (1415–1418 m.). Esą Birutė dar gyvenusi po Kęstučio mirties, su ja buvo elgiamasi pagarbiai ir mirusi ji prideramai palaidota. Labiau tikėtina pirma versija.

16 amžiaus pradžioje Lietuvos metraščių Plačiajame sąvade (Bychovco kronika) užfiksuota tokia legenda:

„Kęstutis, viešpataudamas Trakuose bei Žemaičiuose, išgirdo esant Palangoje mergelę, vardu Birutė, kuri pagonišku papročiu buvo pasižadėjusi savo dievams išsaugoti skaistybę ir pati buvo žmonių garbinama kaip dievaitė. Nuvyko pats didysis kunigaikštis Kęstutis tenai, ir labai ji jam patiko, nes buvo labai graži mergaitė ir protinga. Ir prašė ją, kad būtų jo žmona. Ji nenorėjo sutikti ir atsisakė, kad pasižadėjusi savo dievams išsaugoti skaistybę iki mirties. Ir kunigaikštis Kęstutis paėmė ją prievarta iš tos vietos, su didžia pagarba palydėjo ją į savo sostinę Trakus ir, sukvietęs brolius, iškėlė su savaisiais broliais dideles vestuves ir paėmė tą mergelę Birutę sau už žmoną“.

Vilniuje yra Birutės gatvė.

---

Kitų Vilniaus gatvių pavadinimų reikšmės

• Drujos g.
• Prano Dovydaičio g.
• Dausprungo g.
• Dangeručio g.
• Jeronimo Cicėno g.

• Gedimino Baravyko g.
• Saliamono Banaičio g.
• Arnavos g.
• Povilo Alšėniškio g.
• Miesto sienos g.

• Zalcburgo al.
• Tūkstantmečio g.
• V. A. Graičiūno g.
• V. Sezemano g.
• Švendubrės g.

• S. B. Jundzilo g.
• Stanislovo Rapolionio g.
• S. Lasavicko g.
• Stanislovo Kerbedžio g.
• P. Žižmaro g.

---

Kitos gatvės Žvėryno seniūnijoje

• Tbilisio skv.
• Danielių g.
• Lapių g.
• Erelių g.
• Džocharo Dudajevo skv.
• Pieninės g.
• Malonioji g.
• Karaimų g.
• Vytauto g.
• Vykinto g.

Daugiau...