Stanislovas Narutavičius

Stanislovas Narutavičius (1862 – 1932) – teisininkas, Lietuvos politinis veikėjas.

Gimė Telšiuose, Didžiojoje gatvėje, kur taip pat po dviejų metų gimė ir brolis Gabrielius. Tėvas, Jonas Narutavičius, 1863 m. sukilimo dalyvis, Telšių pavieto rinktas teisėjas. Jaunesnysis brolis Gabrielius (1865–1922) tapo pirmuoju Lenkijos prezidentu, tik šias pareigas ėjo kelias dienas – buvo nušautas.

1882 m. Stanislovas Narutavičius baigė Liepojos gimnaziją, tais pačiais metais įstojo į Peterburgo universiteto Teisės fakultetą. Už priklausymą slaptam kairiųjų pažiūrų studentų rateliui buvo pašalintas iš universiteto. Vėliau studijavo Kijevo Šv. Vladimiro universiteto Teisės fakultete, priklausė slaptai studentų organizacijai „Gmina“.

Nuo 1887 m. gyveno Varšuvoje, dirbo apskrities teisme, vėliau ėmėsi žurnalistinės ir leidybinės veiklos. Su lenkų socialdemokratu, mokslininku L. Krzywickiu 1890 m. leido laikraštį „Tygodnik powszechny“. 1889 m. vedė iš Klyšių (Akmenės raj.) kilusią Joaną Bilevičiūtę (1868–1948). 1899–1904 m. su šeima gyveno Kališe (Lenkija), vadovavo dujų tiekimo įmonei „Vereinigte Gaswerke S.A.“.

1904 m. įsikūrė Brėvikių dvare. Iki 1908 m. vertėsi advokato praktika, laisvalaikį skyrė kultūriniam ir visuomeniniam darbui. 1905 m. įsteigė „Alsėdžių respubliką“. Telšių apskrities bajorai jį išrinko atstovu į kuriamą Kauno gubernijos savivaldos instituciją – zemstvą. 1905 m. gruodžio 4-5 d. dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime. 1907 m. Telšiuose įsteigė mergaičių progimnaziją, 1909 m. – berniukų gimnaziją. 1913 m. kandidatavo į IV Valstybės Dūmą.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, pasiliko savo ūkyje, apylinkių valstiečius gynė nuo vokiškųjų okupantų. 1915 m. Kaune įsteigė teismą, kuriame buvo vartojama tik lietuvių kalba. 1917 m. išrinktas į Vilniaus konferencijos organizacinį komitetą, konferencijoje išrinktas į Lietuvos Tarybą, 1918 m. Lietuvos nepriklausomybės akto signataras. Darbą Taryboje baigė 1918 m. liepos 13 d.

Grįžo į Žemaitiją, prisidėjo prie vietos savivaldos institucijų kūrimo: rūpinosi Alsėdžių valsčiaus tarybos steigimu ir veikla, vėliau buvo paskirtas Telšių apskrities valsčių atstovų seimelio vadovu. 1920–1921 m. talkino steigiant Kauno apskrities teismą, kurį laiką dirbo šio teismo teisėju. Grįžęs į Brėvikius, toliau šeimininkavo ūkyje. 1932 m. gruodžio 31 d. nusišovė Kaune, palaidotas Alsėdžių kapinėse.

1995 m. Plungės rajono savivaldybės iniciatyva pastatytas antkapinis paminklas, paženklintas signataro ženklu. 2002 m. išleistas pašto ženklas (dail. Jokūbas Zovė).

Vilniuje yra Stanislovo Narutavičiaus gatvė.

Kitų Vilniaus gatvių pavadinimų reikšmės

Kitos gatvės Naujosios Vilnios seniūnijoje

Daugiau...