Gatvių paieška

Pvz. Savanorių
Seniūnijos
Stasio Šilingo gatvė

Stasys Šilingas



Stasys Šilingas (1885 – 1962) – Lietuvos kultūros, politikos ir valstybės veikėjas, teisininkas, mokslo ir visuomenės bendruomenių telkėjas.

Paveldėjo grafų titulą; už dalyvavimą 1863 m. sukilime, caro įsaku jo seneliui Stanislovui Šilingui, ištremiant 1864 m. į Sibirą, titulas "sumažintas" iki baronų. 1905 m. baigė Vilniaus I gimnaziją ir išvyko studijuoti į Maskvą. Ten dalyvavo to meto revoliuciniuose įvykiuose. Nuo 1907 m. Lietuvių mokslo draugijos, Lietuvių dailės draugijos narys. 1910 m. pradėjo leisti ir redaguoti lietuvių studentams ir moksleiviams skirtą žurnalą „Aušrinė“. 1911 m. vedė draugo Ramūno Bytauto seserį Emiliją ir susilaukė devynių dukterų. 1912 m. baigė Maskvos universiteto Teisės fakultetą ir grįžo į Lietuvą.

1913 m. Čiurlionio kuopos prie Lietuvių dailės draugijos sumanytojas, steigėjas bei rėmėjas (Šilingų ir Bytautų šeimos (S. Šilingo žmona Emilija Bytautaitė-Šilingienė) savomis piniginėmis aukomis bene ženkliausiai įtakojo tolimesnį Čiurlionio genijaus kūrinių supirkimą ir išsaugojimą).

1913–1914 m. Vilniaus lietuvių kredito bendrovės valdybos, vėliau – tarybos narys, Vilniaus žemės banko darbuotojas. 1914 m. Vilniuje įsteigė Lietuvių politikos centrą, parašė ir paskelbė „Lietuvių deklaraciją“, dažnai vadinamą „gintarine deklaracija“ dėl Mažosios Lietuvos sujungimo su Didžiąja Lietuva. 1914–1917 m. Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komiteto sekretorius, vėliau – vicepirmininkas. 1915 m. išleido lietuvių rašytojų kūrybos almanachą „Pirmasai baras“.

1915–1917 m. lietuvių organizacijų atstovas prie Rusijos vidaus reikalų ministerijos sudarytoje Atskiroje taryboje pabėgėlių gyvenimui tvarkyti. 1915 m. pirmosios lietuvių konferencijos Stokholme dalyvis. 1917 m. Petrograde įsteigtos Lietuvių tautos tarybos Rusijoje pirmininkas, laikraščių „Santara“, „Laisvės karininkas“, „Pradalgiai“ leidėjas, Petrograde sušaukto Lietuvių Seimo prezidiumo narys, pirmasis Lietuvių Tautos tarybos pirmininkas.

1917 m. įsteigė švedų-lietuvių draugijas Stokholme ir Petrograde. 1917 m. vienas Demokratinės tautos laisvės „Santaros“ partijos iniciatorių ir steigėjų.

1918 m. Lietuvos Valstybės tarybos narys ir prezidiumo vicepirmininkas, 1919–1920 m., 1928–1938 m. – pirmininkas. 1918 m. gruodžio 26 d., pačiu kritiškiausiu valstybei metu, paskyrė II Vyriausybės ministrų kabinetą, vadovaujamą Mykolo Sleževičiaus.

1920–1926 m. advokatas Kaune. 1921 m. vienas „Lietuvai pagrąžinti draugijos“ steigėjų. 1922–1923 m. I Seimo ir 1923–1926 m. II Seimo Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovas.

Lietuvių meno kūrėjų draugijos steigėjas, „Meno“ leidėjas, mecenatas. 1923–1924 m. Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos vicepirmininkas, vėliau – pirmininkas. 1925 m. vienas Vilniui vaduoti sąjungos steigėjų. 1927 m. Lietuvių-estų draugijos steigėjas, valdybos narys, kurį laiką – pirmininkas.

Po 1926 m. valstybės perversmo paskirtas teisingumo ministru. 1926 m. gruodžio 17 d. – 1929 m. rugsėjo 23 d. XIV Augustino Voldemaro Ministrų kabinete, 1934 m. birželio 12 d. – 1935 m. kovo 6 d. XVI Juozo Tūbelio ir 1935 m. rugsėjo 6 d. – 1938 m. kovo 24 d. XVII Juozo Tūbelio Ministrų kabinetuose – teisingumo ministras. 1928–1938 m. LR Valstybės tarybos pirmininkas.

1933 m. Teismų santvarkos, Tautai ir valstybei saugoti, Spaudos įstatymų parengėjas. 1938 m. Lietuvos valstybės Konstitucijos, kurią priėmė Ketvirtasis Seimas, parengėjas (1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Konstitucija palikta galioti).

Jaunųjų teatro vienas steigėjų, Komisijos Meno rūmų reikalams tvarkyti narys, M. K. Čiurlionio galerijos ir Kauno meno mokyklos steigėjas, Liaudies meno parodų organizatorius.

1941 m. birželio 14 d. okupacinės valdžios suimtas, išvežtas į nelaisvę – Krasnojarsko krašto lagerius (sykiu suimtos ir tą rytą iš Misiūnų (Šakių raj.) dvaro sodybos (po to sovietbolševikų nušluotos nuo žemės paviršiaus) išvežtos žmona Emilija Šilingienė-Bytautaitė ir dukra Raminta, Pilviškių geležinkelio stotyje okupantai atskyrė suimtąsias karo belaisves nuo jo ir 1943–1944 m. žiauriausiomis bado bei šalčio sąlygomis numarino Sibire); jis pats be teismo buvo kalinamas daugiau kaip 10 metų.

1952 m. vasario 27 d. MGB Ypatingojo pasitarimo nutartimi nuteistas kalėti 25 metus. 1954 m. birželio 2 d. SSSR Aukščiausiojo teismo karinė kolegija bausmę sumažino ir po 20 dienų leido grįžti į Lietuvą. 1954 m. liepos 15 d. vietinės valdžios kolaborantų bendradarbiavimo su okupacine ssrS administracija pastangomis tądien jau ištremtas iš Lietuvos, pateko į Žitomiro srities (Ukraina) invalidų namus. 1961 m. lapkričio 17 d. paleistas iš tremties grįžo į Lietuvą.

Vilniuje yra Stasio Šilingo gatvė.




Kitų Vilniaus gatvių pavadinimų reikšmės


Kitos gatvės Naujosios Vilnios seniūnijoje


Daugiau...


Vilniaus katalogas   Įmonės įtraukimas   Kontaktai