Tuskulėnai

Tuskulėnai – Vilniaus miesto dalis, esanti dešiniajame Neries krante, į pietus nuo Žirmūnų. Išlikęs Tuskulėnų dvaras, kuris minimas nuo 16 amžiaus vidurio. Sovietai 1944 m. dvarą nacionalizavo, jo teritorijoje 1944–1947 m. čia buvo palaidota 724 NKVD nukankintų kalinių. Vėliau čia pastatyti Vidaus reikalų ministerijos kultūros ir sporto rūmai. Masinė kapavietė aptikta tik 1994 metais.

Nuo 1944 m. rugsėjo 28 d. iki 1947 m. balandžio 16 d. NKGB–MGB vidaus kalėjime (Aukų g. 2A) Vilniuje pagal SSSR karinių tribunolų ir ypatingojo pasitarimo nuosprendžius mirties bausmė buvo įvykdyta 767 asmenims (dar 7 mirė nesulaukę mirties nuosprendžio įvykdymo). Dauguma jų (613 žmonių) buvo kaltinami ir nuteisti pagal RTFSR baudžiamojo kodekso 58-ąjį str. – „Tėvynės išdavimas“. Mirties nuosprendžius vykdė iš NKGB–MGB darbuotojų sudaryta „spec. grupė“, kuri po egzekucijų aukas slapta užkasdavo masinėse kapavietėse buvusio Tuskulėnų dvarelio teritorijoje. Duobės būdavo iškasamos iš anksto, o kai kurios naudojamos net kelis kartus. Tokiais atvejais, sumetus egzekucijos aukas, duobės būdavo užpilamos kalkėmis, dyzeliniu kuru ir apdengiamos tolio sluoksniu, o vėlesnių egzekucijų aukos metamos ant viršaus. Masinė Tuskulėnų kapavietė buvo naudojama iki 1947 m. pavasario, kai SSSR Aukščiausiosios Tarybos 1947 m. gegužės 26 d. įsaku mirties bausmė pakeista 25 metais kalėjimo ir jos vykdymas sustabdytas iki 1950 m.

Tarp Tuskulėnų aukų buvo 206 rezistencijos dalyviai, 43 1941-ųjų Birželio sukilimo dalyviai, 32 Lenkijos Armijos krajovos kovotojai ir kt. 1944 m. nužudyti 45 asmenys, 1945 m. – 479, 1946 m. – 185, 1947 m. – 58 asmenys. Per vieną dieną daugiausiai egzekucijų įvykdyta 1945 m. kovo 2 d. – 42 asmenims ir tų pačių metų kovo 21 d. – 45 asmenims. Tarp nužudytųjų buvo įvairių tautybių žmonių: 559 lietuviai, 56 rusai, 52 lenkai, 38 vokiečiai, 32 baltarusiai, 18 latvių, 9 ukrainiečiai, 3 žydai bei po vieną estą, uzbeką, totorių, osetiną, čiuvašą, armėną ir udmurtą. Sušaudyta 762 vyrai ir 5 moterys.

1994–1996 ir 2003 m. Tuskulėnų parko teritorijoje vyko archeologiniai tyrimai, kurių metu rasti 724 palaikai. Ekspertams pavyko identifikuoti 45 aukų palaikus. Tarp jų – vyskupo Vincento Borisevičiaus, ginkluoto pasipriešinimo vadų Jono Semaškos ir Leono Taunio palaikus.

Septynių žmonių palaikai perduoti palaidoti artimiesiems, Telšių vyskupijai, o likusių 717 egzekucijų aukų palaikai 2004 m. lapkričio 2 d. buvo palaidoti Kolumbariume.

Pagerbiant Tuskulėnų aukų atminimą rezistencijos dalyvių pavardės yra iškaltos buvusių MGB–KGB rūmų cokolyje, įrengta ekspozicija Genocido aukų muziejuje, buvusioje šaudymo kameroje, 2002 m. išleista Severino Vaitiekaus monografija „Tuskulėnai: egzekucijų aukos ir budeliai (1944–1947)“.

Pagal patvirtintą Tuskulėnų „Rimties parko“ muziejaus koncepciją greta Kolumbariumo esančiuose Tuskulėnų dvaro sodybos pastatuose bus įrengtas edukacinis-informacinis centras bei ekspozicijos, skirtos Tuskulėnų aukoms, kapaviečių tyrimams ir Tuskulėnų dvarelio istorijai.

Vilniuje yra Tuskulėnų gatvė.

---

Kitų Vilniaus gatvių pavadinimų reikšmės

• Drujos g.
• Prano Dovydaičio g.
• Dausprungo g.
• Dangeručio g.
• Jeronimo Cicėno g.

• Gedimino Baravyko g.
• Saliamono Banaičio g.
• Arnavos g.
• Povilo Alšėniškio g.
• Miesto sienos g.

• Zalcburgo al.
• Tūkstantmečio g.
• V. A. Graičiūno g.
• V. Sezemano g.
• Švendubrės g.

• S. B. Jundzilo g.
• Stanislovo Rapolionio g.
• S. Lasavicko g.
• Stanislovo Kerbedžio g.
• P. Žižmaro g.

---

Kitos gatvės Žirmūnų seniūnijoje

• Riterių g.
• Pulko g.
• Neries g.
• Bronislovo Laurinavičiaus skv.
• M. Katkaus g.
• Trimitų g.
• Tuskulėnų g.
• Kazliškių g.
• Sporto g.
• Raitininkų g.

Daugiau...