Vosylius Sezemanas

Vosylius Sezemanas (1884 – 1963) – filosofas, vertėjas, kritinio realizmo atstovas, filosofijos profesorius.

V. Sezemano tėvas buvo švedas, motina – vokiečių kilmės Suomijos pilietė. Vaikystės ir mokslo metai praėjo Peterburge, kur tėvas dirbo gydytoju. V.Sezemanas mokėsi Jekaterinos vokiečių gimnazijoje Peterburge, ten gavo klasikinį išsilavinimą ir baigė ją aukso medaliu. 1902 m. pradėjo studijuoti Karinėje medicinos akademijoje, bet po metų studijas metė ir pradėjo studijuoti Peterburgo universiteto Istorijos ir filosofijos fakultete filosofiją ir klasikinę filologiją. 1909 m. baigė studijas ir pasiliko dirbti universiteto Klasikinės filologijos katedroje aspirantu. Neilgai trukus gavo stipendiją mokslams užsienyje.

1909–1911 m. studijavo filosofiją, psichologiją, estetiką, pedagogiką Marburgo ir Berlyno universitetuose pas garsius to meto profesorius H. Coheną, P. Natorpą, E. Cassirerį, H. Dielsą, H. Wolffliną. Grįžęs į Rusiją, dirbo filosofijos disciplinų, pedagogikos, psichologijos, logikos ir klasikinių kalbų dėstytoju įvairiose Peterburgo mokyklose. Kartu gilino savo filosofines žinias, 1913 m. išlaikė filosofijos magistro egzaminus ir buvo išrinktas Peterburgo universiteto Filosofijos katedros privatdocentu.

Prasidėjus I pasauliniam karui, pedagoginį darbą nutraukė, savanoriu įstojo į sanitarinį būrį ir išvyko į frontą. Grįžęs Peterburgan, vėl tęsė mokslinį ir pedagoginį darbą. Po Vasario revoliucijos keletą mėnesių dirbo Laikinosios vyriausybės spaudos biure ir bendradarbiavo Revoliucijos archyve. 1918 m. su šeima persikėlė į Viatkos miestą, ten gavo pedagogikos ir psichologijos dėstytojo vietą pedagoginiame institute. 1919 m. V. Sezemanas buvo išrinktas Saratovo universiteto docentu, kur dirbo iki 1921 m. vasaros. Netrukus jis, kaip Suomijos pilietis, su šeima išvyko į Helsikį, aplankyti ten sergančią savo motiną. Dėl susiklosčiusios nepalankios politinės situacijos V. Sezemanas buvo priverstas pasilikti su šeima Helsinkyje. Iš ten jis persikėlė į Berlyną, kur dirbo korepetitoriumi ir vertėju, bei buvo įsitraukęs į eurazijiečių Sąjūdį ir dalyvavo Rusų instituto veikloje.

1923 m. V. Sezemanas pakviečiamas į Lietuvos (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo) universitetą Kaune, vadovauti Filosofijos katedrai. Dirbdamas Kaune jis parašė brandžiausias savo studijas gnoseologijos, logikos, estetikos, etikos, antikos ir naujausios filosofijos istorijos srityse. Kaip Europos mąstytojas, jis spausdino savo darbus įvairiuose Europos leidiniuose, tačiau tuo pat metu jis domėjosi ir įsiliejo ir į Lietuvos filosofinį ir kultūrinį gyvenimą. Lietuva jam tapo antrąja tėvyne, čia jis rado palankias sąlygas dirbti moklsinį darbą, rašyti ir kurti. Vosyliaus Sezemano „Logika“ (1928 m.) bei „Estetika“ (1970 m.) pripažinti kaip vieni svarbiausių Lietuvos filosofijos veikalų. Puikiai išmokęs lietuvių kalbą, jis išvertė Aristotelio „Apie sielą“, daug prisidėdamas prie lietuviškos filosofinės terminijos kūrimo bei tobulinimo.

Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, kartu su universitetu persikėlė į Vilnių ir toliau ėjo profesoriaus pareigas. Ten jis dėstė folosofijos istoriją, gnoseologiją, estetiką, logiką ir pedagogiką. 1943 m. vokiečių okupantams uždarius universitetą, dėstė vokiečių kalbą Vilniaus rusų gimnazijoje, vadovavo filosofijos būreliui, kuris buvo įkurtas žydų gete. Po karo vėl ėjo profesoriaus pareigas universitete.

1950 m. buvo apkaltintas antisovietine veikla ir ryšiais su sionistinėmis organizacijomis, nuteistas 15-kai metų ir ištremtas į Taišeto lagerį Irkutsko srityje. 1958 m. grįžęs į Lietuvą, iki pat mirties 1963 m. dirbo mokslinį darbą ir dėstė Vilniaus universiteto Filosofijos katedroje.

Vilniuje yra V. Sezemano gatvė.

Kitų Vilniaus gatvių pavadinimų reikšmės

Kitos gatvės Antakalnio seniūnijoje

Daugiau...